Liaudies išmintis byloja, kad žmogus, norintis pakeisti pasaulį, turi pradėti nuo savęs. Labai lengva patarti kitiems, tačiau kur kas sunkiau – objektyviai pažvelgti savo ydoms į akis, jas pripažinti ir bandyti keistis į gerą. Tik save suvokiantis žmogus gali tikėtis teigiamo pokyčio ir prisidėti prie teigiamo pokyčio visuomenei. Kilnus, pasiaukojantis pavyzdys gali įkvėpti kitus sekti tavo pėdomis ir prisidėti prie teigiamo pokyčio. Tiesa, su šiuo požiūriu sutiktų ne kiekvienas – žmogus, susidūręs su beširde visuomene, yra bejėgis. Požiūrių yra įvairių, tačiau svarbu paminėti dar vieną: individas, pasiryžęs dalytis išmintimi su kitais ir nebijantis pasiaukoti, gali pakeisti pasaulį. Akivaizdu, jog į šį klausimą paprastai neatsakysiu, todėl pravartu pažvelgti į lietuvių autorių kūrybą: J. Radvano epą “Radviliada” bei J. Marcinkevičiaus dramą “Mažvydas”.