Dora – tai dorumas, moralė. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas siūlo tokį doros (arba dorybės) apibrėžimą: „tai gera žmogaus būdo savybė.“ Doros sampratą plėtoja ir lietuvių literatūros atstovai – ši tema nagrinėjama Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ bei Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.