Kūryba – tai veikla, leidžianti pakilti virš egzistencijos ribų, pasiekti neįprastą būvį. Tiesa, šiai veiklai būtinas impulsas, kylantis iš vidaus. Kančios skausmu persmelktoje kūryboje nėra dirbtinumo, apsimetinėjimo. Būtent apie kūrybą, gimstančią iš kančios, rašo XX a. vidurio katastrofų literatūros atstovai: ši tema plėtojama Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ bei Balio Sruogos romane „Dievų miškas“.