Tėvų ir vaikų santykiai – vieni svarbiausių santykių. Tai santykis, kurį, pasitelkus metaforą, galima pavadinti pamatu. Trumpai tariant, šis santykis turi neišvengiamą įtaką tam, kaip žmogus žvelgs į pasaulį ir kitus žmones, naujus santykius. Tėvų ir vaikų santykių, be abejo, yra įvairių, o jį įkūnija ir lietuvių rašytojai: apie niūrų tėvų ir vaikų santykį rašė realistas Jonas Biliūnas novelėje „Ubagas“ bei Jurgis Savickis kūrinyje „Vagis“.