„Prarasti – tai atrasti“, – moko lietuvių liaudies išmintis. Prarasdamas žmogus suvokia tai, kas išties svarbiausia. Didžiausi praradimai dažnai tampa kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Tai patvirtina ir lietuvių literatūra. Praradimą kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinį galima įžvelgti Adomo Mickevičiaus kūryboje bei Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“.