„Prarasti – tai atrasti“, – moko lietuvių liaudies išmintis. Prarasdamas žmogus suvokia tai, kas išties svarbiausia. Didžiausi praradimai dažnai tampa kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Tai patvirtina ir lietuvių literatūra. Praradimą kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinį galima įžvelgti Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ bei Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“.