Apšvietos epochos dramaturgo, poeto Johano Volfgango Gėtės tragedijos „Faustas“ personažas Faustas pabrėžia žmogaus dvilypumą: šviesioji žmogaus pusė siekia amžinybės, aukštybių, o kita, it kirminas, traukia žemėn. Tas pats J. V. Gėtė yra minėjęs, jog tikrąjį gyvenimo kelią žmogus atranda tik klysdamas. Tiesa, savęs pažinimo kelius svarsto ne tik Gėtė, bet ir lietuvių literatūros klasikai: Balys Sruoga tai atskleidžia romane „Dievų miškas“ , o Vincas Mykolaitis-Putinas – „Altorių šešėly“.