„Sąžinė – didžiausia žmogaus teisėja“, – byloja lietuvių liaudies išmintis. Tiesa, byloja tiems, kurie sąžinę turi. Sąžinės vaizdinys kuriamas ir lietuvių literatūroje: Jurgio Savickio novelėse sąžinės balsas dažnai prabyla pasakotojo lūpomis. Tuo tarpu Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ sąžinė Garšvai prabyla kaip praeities balsas.