Stoicizmas – filosofijos mokykla, aukštinusi žmogaus emocinio stabilumo, savitvardos vertybes. Stoikai gyveno smūgius vertino kaip nenuspėjamus gyvenimo smūgius, kuriuos žmogus turėjo tvirtai priimti. Stojiška laikysena grėsmės akivaizdoje įkūnija tvirtą, nepalūžtančią asmenybės reakciją. Tokios laikysenos atspindžius galime įžvelgti XX a. vidurio katastrofų literatūros atstovų kūryboje – Broniaus Krivicko lyrikoje bei Dalios Grinkevičiūtės kūrinyje „Lietuviai prie Laptevų jūros“.