Tėvų ir vaikų santykiai – viena svarbiausių, kone pamatinių žmogaus asmenybės vertybių. Tėvų ir vaikų santykis formuoja asmenybės pasaulėžiūrą, veikia jo pasirinkimus ir norus. Tėvų ir vaikų santykį galima įžvelgti ir literatūroje: apie tai rašė lietuvių modernistas Jurgis Savickis novelėje „Kova“ bei Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“.