Tėvynę ir žmogų sieja kone prigimtis ryšys. Apie tai, kaip žmogus privaląs gerbti tėvynę, rašė dar Mikalojus Daukša. Tiesa, su laiku tas santykis kito ir literatūroje jis vaizduojamas įvairiai. Tėvynės ir žmogaus santykis reflektuojamas ir lietuvių literatūroje: apie tai rašė Maironis eilėraščių rinkinyje „Pavasario balsai“ bei Salomėja Nėris lyrikos rinkinyje „Prie didelio kelio“.