Vienatvė – vieno žmogaus būvis. Būtent šis vieno žmogaus buvimas kelia daug klausimų: ar vienatvės reikia, ar vis dėlto reikėtų jos vengti? Į šį klausimą atsakymų galima rasti literatūroje: vienatvė tampa įkvėpimo šaltiniu Maironio eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ lyriniam subjektui bei Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ herojui.