Katastrofų laikotarpis yra XX a. vidurio istorijos tarpsnis, kurio centre atsidūrė žiaurūs, negailestingi totalitariniai režimai, pavergiantys individo laisvę. Tokioje aplinkoje atsidūręs žmogus privalėjo kovoti už išlikimą, pamiršdamas žmogiškumo vertybės. Katastrofų laikotarpio likimo atspindžius galime įžvelgti ir literatūroje. Apie tai rašo Salomėja Nėris eilėraščių rinkinyje „Prie didelio kelio“ ir Ichokas Meras romane „Lygiosios trunka akimirką“.