Žmogus absurdo akivaizdoje – 12 klasės viešasis kalbėjimas

Absurdizmas – XX a. filosofijos kryptis, kuri individui, jo subjektyviai patirčiai ir unikalumui teikė pagrindinę prasmę. Tai filosofija, kurios pagrindas buvo parodyti žmonijos pastangas kaip beprasmes, neteikiančias prasmės. Kitaip tariant, žmogaus egzistencija neturi prasmės ir jo gyvenimas yra bereikšmis. Individas, susidūręs su absurdu, vaizduojamas įvairiai. Vienas iš būdų priimti pasaulio absurdą – su juo susitaikyti, priimti kaip neišvengiamybę. Tiesa, esti ir individų, kurie, maištaudami ir pabrėždami visuomenės bepramiškumą, stoja į kovą prieš pasaulio absurdą.