Žmogus su kauke – tai individas, besislepiantis nuo visuomenės. Po vadinama „kauke“ asmenys dažnai slepia ydas ir visuomenei nepriimtinas tiesas. Asmens, prisidengiančio „kauke“, tema plėtojama ir literatūroje – ją aptaria literatūros klasikas Viljamas Šekspyras tragedijoje „Hamletas” bei XX a. vidurio lietuvių egzistencialistas Antanas Škėma romane „Balta drobulė“.